atkragti

atkràgti intr. 1. atsikišti; atsilošti; atsiknoti: Buvo mažo augumo, nosį turėjo atkragusią, tarp akių parlaužtą M.Valanč. Jis pamojo savo apskrita galva su atkragusiomis ausimis rš. Už pustrečio sieksnio buvo atkragęs seniai nulūžusios storos šakos pašakys Vaižg. Kišenės žiopsojo atkragusios nuo daugybės kasdieną nešiojamų užrašomųjų knygelių, popierių ir instrumentų Vaižg. Jis sėdi atkragęs (atsilošęs, atsikolęs) Kdn. Tavo dalgis atkrãgęs (atlašus, atsivertęs), gausi tverti par naują Kl. 2. atsiskirti, atsitolinti: Tavo avis tai ir iš bandos atkranga Ssk. 3. būti atkakliam: Suraišioti paliko visi, pryštaringus ir atkragusius nuvesdinau ing mano apginklo I. \ kragti; atkragti; užkragti